Regėjimas apima daugybę aspektų, tokių kaip regėjimo aštrumas, spalvų matymas, stereoskopinis regėjimas ir formos matymas. Šiuo metu vaikų ir paauglių trumparegystės korekcijai dažniausiai naudojami įvairūs defokusuoti lęšiai, kuriems reikalinga tiksli refrakcija. Šiame numeryje trumpai pristatysime trumparegystės korekcijos tikslumą vaikams ir paaugliams, daugiausia dėmesio skirdami minimaliam geriausio regėjimo laipsniui refrakcijos recepte, kuris padės mums pasirinkti tinkamą.optinislęšius.
Minimalus geriausio regėjimo laipsnis turi būti kruopščiai išanalizuotas, siekiant nustatyti, kada tikslinga regėjimą koreguoti iki 1,5, o kada labiau tinka koreguoti regėjimą iki 1,5. Tai apima supratimą, kurios situacijos reikalauja tikslios refrakcijos ir kurios gali toleruoti per mažą korekciją. Taip pat reikėtų patikslinti geriausio matymo apibrėžimą.
Regėjimo aštrumo standartų kriterijų apibrėžimas
Paprastai žmonės, kalbėdami apie regėjimo aštrumą, turi omenyje regėjimo formavimąsi, tai yra akių gebėjimas atskirti išorinius objektus. Klinikinėje praktikoje regėjimo aštrumas visų pirma vertinamas naudojant regėjimo aštrumo lentelę. Anksčiau pagrindinės diagramos buvo naudojamos tarptautinės standartinės regėjimo aštrumo diagramos arba dešimtainės regėjimo aštrumo diagramos. Šiuo metu dažniausiai naudojama logaritminė raidžių regėjimo aštrumo diagrama, o kai kurioms specializuotoms profesijoms gali prireikti C tipo regėjimo aštrumo diagramos. Nepriklausomai nuo naudojamos diagramos tipo, regėjimo aštrumas paprastai tikrinamas nuo 0,1 iki 1,5, o logaritminė regėjimo aštrumo diagrama svyruoja nuo 0,1 iki 2,0.
Kai akis mato iki 1,0, tai laikoma standartiniu regėjimo aštrumu. Nors dauguma žmonių gali matyti iki 1,0, yra nedidelė dalis asmenų, galinčių viršyti šį lygį. Labai mažas skaičius asmenų gali matyti net 2,0, o tyrimai laboratorijose rodo, kad geriausias regėjimo aštrumas gali siekti 3,0. Tačiau klinikiniame vertinime 1,0 paprastai laikomas standartiniu regėjimo aštrumu, kuris paprastai vadinamas normaliu regėjimu.
1 Matavimo atstumas
„Standartinė logaritminė regėjimo aštrumo diagrama“ numato, kad tyrimo atstumas yra 5 metrai.
2 Bandymo aplinka
Regėjimo aštrumo diagrama turi būti pakabinta gerai apšviestoje vietoje, jos aukštis išlygintas taip, kad diagramoje „0“ pažymėta linija būtų tame pačiame lygyje kaip tiriamojo akys. Egzaminuojamasis turi būti 5 metrų atstumu nuo diagramos, nukreiptas nuo šviesos šaltinio, kad į akis nepatektų tiesioginė šviesa.
3 Matavimo metodas
Kiekviena akis turi būti tiriama atskirai, pradedant dešine akimi, po kurios seka kairioji akis. Tiriant vieną akį, kitą akį reikia uždengti nepermatoma medžiaga, nespaudžiant. Jei egzaminuojamasis gali aiškiai perskaityti tik iki 6 eilutės, tai įrašoma kaip 4,6 (0,4); jei jie gali aiškiai perskaityti 7 eilutę, ji įrašoma kaip 4,7 (0,5) ir pan.
Reikėtų pažymėti mažiausią regėjimo aštrumo liniją, kurią egzaminuojamasis gali nustatyti (egziminuojamojo regėjimo aštrumas patvirtinamas iki tos vertės, kai teisingai nustatytas optotipų skaičius viršija pusę bendro optotipų skaičiaus atitinkamoje eilutėje). Tos linijos reikšmė įrašoma kaip tos akies regėjimo aštrumas.
Jei egzaminuojamasis viena akimi aiškiai nemato raidės „E“ pirmoje diagramos eilutėje, jo turėtų būti paprašyta judėti pirmyn, kol ją aiškiai pamatys. Jei jie aiškiai mato 4 metrų atstumu, jų regėjimo aštrumas yra 0,08; esant 3 metrams, tai yra 0,06; prie 2 metrų – 0,04; esant 1 metrui, tai yra 0,02. Vienos akies regėjimo aštrumas 5,0 (1,0) ar didesnis yra laikomas normaliu regėjimo aštrumu.
4 Egzaminuojamojo amžius
Paprastai žmogaus akies refrakcijos vystymasis progresuoja nuo toliaregystės iki emmetropijos, o vėliau iki trumparegystės. Esant normalioms akomodatyvinėms atsargoms, 4–5 metų nekoreguotas vaiko regėjimo aštrumas yra apie 0,5, 6 metų – apie 0,6, 7 metų – apie 0,7, 8 metų – apie 0,8. Tačiau kiekvieno vaiko akių būklė skiriasi, todėl skaičiavimai turėtų būti atliekami pagal individualius skirtumus.
Svarbu pažymėti, kad vienos akies regėjimo aštrumas 5,0 (1,0) ar didesnis yra laikomas normaliu regėjimo aštrumu. Normalus regėjimo aštrumas nebūtinai atspindi geriausią tiriamojo regėjimą.
Skirtingi lūžio poreikiai skirtingame amžiuje
1 paauglys (6-18 metų)
Ekspertas paminėjo: "Dėl per mažos korekcijos gali lengvai padidėti dioptrija. Todėl paaugliams būtina atlikti tinkamą korekciją."
Daugelis optometristų, atlikdami trumparegių vaikų ir paauglių akių tyrimus, teikdavo šiek tiek mažesnius receptus, vadinamus nepakankamomis korekcijomis. Jie manė, kad, palyginti su pilnais korekcijos receptais, netinkamus korekcijos receptus tėvai priėmė lengviau, nes tėvai nenorėjo, kad vaikai nešiotų galingus akinius, baimindamiesi, kad greičiau padidės dioptrija, ir nerimavo, kad akiniai taps nuolatine būtinybe. . Optometristai taip pat manė, kad netinkamai koreguotų akinių nešiojimas sulėtins trumparegystės progresavimą.
Nepakankama trumparegystės korekcija reiškia, kad dėvimi akiniai, kurių receptas yra mažesnis nei įprastai, todėl regėjimo aštrumas koreguojamas žemiau normalaus 1,0 lygio (nepasiekiant optimalių regėjimo aštrumo standartų). Vaikų ir paauglių žiūronų regėjimo funkcija yra nestabilios stadijos, todėl būtinas aiškus regėjimas, kad būtų išlaikytas stabilus jų žiūrono regėjimo funkcijos vystymasis.
Nepakankamų koreguotų akinių nešiojimas ne tik trukdo vaikams ir paaugliams aiškiai matyti daiktus, bet ir sveikai vystytis regėjimui. Žiūrint šalia objektų, naudojama mažesnė akomodacijos ir konvergencijos galia nei įprasta, todėl laikui bėgant sumažėja žiūrono regėjimo funkcija, atsiranda regėjimo nuovargis ir greitėja trumparegystės progresavimas.
Vaikams ne tik reikia nešioti tinkamai koreguotus akinius, bet ir, jei jų regėjimo funkcija yra bloga, jiems gali prireikti regėjimo lavinimo, siekiant pagerinti akių gebėjimą sutelkti dėmesį, sumažinti akių nuovargį ir sulėtinti trumparegystės progresavimą, kurį sukelia nenormali fokusavimo funkcija. Tai padeda vaikams pasiekti aiškią, patogią ir ilgalaikę vaizdo kokybę.
2 jauni suaugusieji (19-40 m.)
Teoriškai trumparegystės lygis šioje amžiaus grupėje yra gana stabilus, o progresavimo greitis yra lėtas. Tačiau dėl aplinkos veiksnių asmenys, kurie ilgą laiką praleidžia naudodami elektroninius prietaisus, yra linkę dar labiau pabloginti trumparegystės lygį. Iš esmės pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas mažiausiam receptui, kuris reikalingas optimaliam regėjimui pasiekti, tačiau gali būti atliekami koregavimai, atsižvelgiant į klientų patogumą ir regėjimo poreikius.
Taškai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
(1) Jei per akių tyrimą pastebimas reikšmingas dioptrijų padidėjimas, pradinis recepto padidėjimas neturėtų viršyti -1,00 D. Atkreipkite dėmesį į diskomforto simptomus, tokius kaip vaikščiojimas, žemės paviršiaus iškraipymas, galvos svaigimas, aiškus matymas iš arti, akių skausmas, elektroninių prietaisų ekranų iškraipymas ir kt. Jei šie simptomai išlieka 5 minutes nešiojus akinius, apsvarstykite galimybę sumažinti recepto dozę, kol tai patogu.
(2) Asmenims, atliekantiems daug reikalaujančių užduočių, tokių kaip vairavimas ar pristatymų peržiūra, ir jei klientui patogu atlikti visišką korekciją, patartina naudoti atitinkamą pataisymą. Jei dažnai stambiu planu naudojate elektroninius prietaisus, apsvarstykite galimybę naudoti skaitmeninius lęšius.
(3) Staigaus trumparegystės pablogėjimo atveju atkreipkite dėmesį į akomodacinio spazmo (pseudotrumparegystės) galimybes. Akių tyrimo metu patvirtinkite mažiausią būtiną receptą, kad būtų užtikrintas optimalus abiejų akių regėjimo aštrumas, išvengiant per didelės korekcijos. Jei kyla problemų dėl prasto ar nestabilaus koreguoto regėjimo aštrumo, apsvarstykite galimybę atlikti atitinkamus regėjimo funkcijų testus.
3 Pagyvenę žmonės (40 metų ir vyresni)
Dėl sumažėjusio akies akomodacijos gebėjimo ši amžiaus grupė dažnai patiria presbiopiją. Išrašant akinius šiai amžiaus grupei, svarbu ne tik išrašyti receptą matymui toli, bet ir atkreipti ypatingą dėmesį į artimojo regėjimo korekciją bei atsižvelgti į kliento prisitaikymą prie recepto pakeitimų.
Taškai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
(1) Jei asmenys mano, kad jų dabartinis receptas yra nepakankamas ir turi didesnį poreikį matyti toli, patvirtinus receptą matymui iš toli, labai svarbu patikrinti regėjimą iš arti. Jei atsiranda regėjimo nuovargio simptomų arba dėl sumažėjusio akomodacijos gebėjimo pablogėja regėjimas iš arti, apsvarstykite galimybę skirti progresuojančių daugiažidinių lęšių porą.
(2) Šioje amžiaus grupėje prisitaikymas yra mažesnis. Užtikrinkite, kad kiekvienas trumparegystės recepto padidėjimas neviršytų -1,00 D. Jei diskomfortas išlieka po 5 minučių nešiojimo akiniais, apsvarstykite galimybę sumažinti recepto skaičių, kol jis taps patogus.
(3) Vyresniems nei 60 metų asmenims gali būti įvairaus laipsnio katarakta. Jei yra koreguoto regėjimo aštrumo nuokrypis (<0,5), įtarkite kliento kataraktos galimybę. Norint atmesti oftalmologinių ligų įtaką, būtina atlikti išsamų tyrimą ligoninėje.
Binokulinės regos funkcijos poveikis
Žinome, kad akių tyrimo rezultatai atspindi tuometinę akių refrakcijos būseną, kuri apskritai užtikrina aiškų matymą tyrimo atstumu. Įprastoje kasdienėje veikloje, kai turime matyti objektus skirtingais atstumais, mums reikia koregavimo ir konvergencijos-divergencijos (žiūroninio regėjimo funkcijos įtraukimo). Net ir esant tokiai pačiai lūžio galiai, skirtingoms binokulinio regėjimo funkcijos būsenoms reikalingi skirtingi korekcijos metodai.
Galime supaprastinti įprastus binokulinio regėjimo sutrikimus į tris kategorijas:
1 Akies nukrypimas – egzoforija
Atitinkami binokulinio regėjimo funkcijos sutrikimai gali būti: nepakankamas konvergencija, pernelyg didelis nukrypimas ir paprasta egzoforija.
Tokiais atvejais reikia taikyti adekvačią korekciją ir ją papildyti regėjimo treniruotėmis, siekiant pagerinti abiejų akių konvergencijos gebėjimą ir sumažinti regėjimo nuovargį, kurį sukelia žiūronų regėjimo sutrikimai.
2 Akies nukrypimas – ezoforija
Atitinkami žiūrono regėjimo funkcijos sutrikimai gali būti: per didelė konvergencija, nepakankamas nukrypimas ir paprasta ezoforija.
Tokiais atvejais principas yra apsvarstyti per mažą korekciją ir užtikrinti tinkamą regėjimą. Jei artimo matymo užduotys yra dažnos, galima naudoti skaitmeninius lęšius. Be to, papildymas vizualiniu mokymu, siekiant pagerinti abiejų akių gebėjimą skirtis, gali padėti sumažinti regėjimo nuovargį, atsirandantį dėl žiūronų regėjimo sutrikimų.
3 Apgyvendinimo anomalijos
Daugiausia apima: Nepakankamas apgyvendinimas, pernelyg didelis apgyvendinimas, apgyvendinimo disfunkcija.
1 Nepakankamas apgyvendinimas
Jei tai trumparegystė, venkite pernelyg didelės korekcijos, pirmenybę teikite patogumui ir apsvarstykite per mažą korekciją pagal bandomąją dėvėjimo situaciją; jei tai yra toliaregystė, stenkitės iki galo ištaisyti hiperopijos receptą, nepakenkdami aiškumui.
2 Per didelis apgyvendinimas
Jei trumparegystė negali būti toleruojama žemiausio neigiamo sferinio lęšio, užtikrinančio geriausią regėjimą, atveju, apsvarstykite galimybę per mažą korekciją, ypač suaugusiems, kurie daugiausia užsiima ilgai trunkančiu darbu šalia. Jei tai yra toliaregystė, pabandykite visiškai ištaisyti receptą, nepakenkdami aiškumui.
3 Apgyvendinimo disfunkcija
Trumparegystės atveju, jei negalima toleruoti žemiausio neigiamo sferinio lęšio, užtikrinančio geriausią regėjimą, apsvarstykite galimybę per mažą korekciją. Jei tai yra toliaregystė, pabandykite visiškai ištaisyti receptą, nepakenkdami aiškumui.
Išvadoje
WKalbant apie optometrinius principus, turime atsižvelgti į daugybę veiksnių. Atsižvelgdami į amžių, turime atsižvelgti ir į binokulinio regėjimo funkciją. Žinoma, yra ypatingų atvejų, tokių kaip žvairumas, ambliopija ir refrakcinė anizometropija, į kuriuos reikia atsižvelgti atskirai. Skirtingomis aplinkybėmis geriausio regėjimo pasiekimas yra iššūkis kiekvieno optometristo techniniams įgūdžiams. Tikime, kad toliau besimokydamas kiekvienas optometristas gali visapusiškai įvertinti ir pateikti tikslius recepto duomenis.
Paskelbimo laikas: 2024-04-04